Esu Sandra, Rokiškio PMC II –ojo kurso socialinio darbuotojo padėjėjo specialybės mokinė. Pamačius informaciją apie galimybę dalyvauti Erasmus+ projekte, ilgai nesvarsčius, priėmiau sprendimą vykti į Austriją ir ten atlikti ilgalaikę 3mėn. praktiką.
Aš patekau į labai geros, mandagios, švelnios močiutės austrės namus. Ji vardu Kristina. Jai 73metai, našlė. Močiutė turi sūnų, kuris stengiasi rūpintis savo mama, tačiau dėl ilgų darbo valandų neturi galimybės patenkinti mamos poreikių. O poreikiai nemaži, klientė patyrusi keletą insultų, sveikata silpna. Pirmas mūsų susitikimas buvo labai šiltas ir draugiškas, apsikabinome abi tarsi anūkė su močiute. Ji labai apsidžiaugė kad jos namuose bus žmogus ir ji nesijaus vieniša.
Kad reiks bendrauti užsienio kalba, aš nelabai jaudinausi, juk gyvename technologijų pasaulyje J Močiutė truputį suprato angliškai, tik ji nekalbėjo daug metų su niekuo, tad užsimiršo, o aš juokavau močiutei, kad padėsiu prisiminti. Per tą laiką ir aš truputį išmokau vokiškai, mano mokytoja buvo močiutė.
Mano praktika ir laikas praleistas su kliente yra puikus. Kiekvieną dieną sugalvoju kaip įdomiai ir turiningai praleisti laiką. Daug juokaujame, džiaugiuosi, kad mano klientė pilna gerų emocijų. Juk senam žmogui juokas yra gerai, jis jaučiasi laimingas. Mano būvimas Kristinos namuose, jei labai daug reiškia. Klientė nelaukia tos dienos, kada aš važiuosiu namo, norėtų, kad pasilikčiau. Paaiškinau, kad turiu pabaigti mokslus, turiu šeimą ir jos labai pasiilgau.
Kokios buvo mūsų dienos? Linksmos, pilnos gerų emocijų ir veiklos. Su močiute kepame pyragus (pasirodo ji smaližė) ir obuolienes žiemai ruošiam. Ir po miškus vaikštome, grybaujame, pasirodo močiutė užkietėjus grybautoja. Vaikščiojimas mums, kaip meditacija, kalnų oras net kvapą užgniaužia. Klientė gyvena tarp kalnų netoli miestelio, šalia namų teka upė. Rami jauki aplinka.
Čia net ir gyvūnų draugija džiaugėmės.
Kai aš valau dulkes nuo paveikslų, knygų, senų antikvarinių baldų, močiutė pasakoja kiekvieno iš jų istorijas. Ji ir spintas parodė su savo laikų madingomis suknelėmis, paltais, skrybėlėmis. Kaip ji mėgsta sakyti „Is too mach“ ( per daug).
Per tą laiką kol buvau su savo kliente labai prie jos prisirišau, negali būti abejingas geram šiltam žmogui kuriam reikia labai daug bendravimo. Bendravimas senam žmogui yra viskas. Jau einant mano praktikai į pabaigą žinome, kad kai važiuosiu namo verksime abi ir bus sunku atsisveikinti. Toks yra gražus mano laikas su močiute. Kasdienybė su daug bendravimo vaikščiojimo, ėjimo apsipirkinėti.
Kitiems mokiniams patarčiau, kad nereikia bijoti ir manyti kad dėl kalbos barjero neverta važiuoti atlikti praktikos į kitą šalį. Kai nori bendrauti atrandi įvairius bendravimo ir komunikavimo su žmogumi būdus. Užsienio kalba geriausiai yra išmokstama kai ja yra kalbama. Verta atvažiuoti, pamatyti ir patirti kažką naujo. Juk su įvairiomis praktikomis ir žiniomis mes tobulėjame savo profesijoje. Šie 3 mėnesiai man kaip būsimai specialistei buvo labai naudingi. Tikiu kad mano močiutė Kristina buvo laiminga turėdama tokią praktikantę. Džiaugiuosi, kad galėjau padėti už save silpnesniam ir savimi nebegalinčiam pasirūpinti žmogui. Labai noriu padėkoti Rokiškio PMC už galimybę dalyvauti Erasmus+ projekte ir priimančios organizacijos vadovei, Aldonai už praktikos vietos suradimą pas tikrai gerus ir šiltus austrus.
Mano praktika vyko, pagal Erasmus + projektą Nr. 2022-1-LT01-KA121-VET-000052150. Projektą finansuoja Europos Sąjunga.
